Pradinis ugdymas

Už pradinio ugdymo paslaugą mokykloje atsakinga

Pradinio ugdymo aprašymas Lietuvoje

Pradinis ugdymas (1-4 klasės) yra privalomas ir orientuotas į visapusišką vaiko asmenybės formavimą, pagrindinių žinių ir įgūdžių suteikimą, kurie bus reikalingi tolimesniam mokymuisi ir gyvenimui visuomenėje.  

Amžiaus grupė

Pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) sueina 7 metai. Vaikas kai kuriais atvejais gali būti priimamas į pirmą klasę ir nuo 6 metų. Pvz., jei jis lankė priešmokyklinę grupę nuo 5 metų ir buvo specialistų įvertintas, kaip subrendęs mokyklai

Pradinio ugdymo tikslas – padėti mokiniams formuotis moralines nuostatas, kultūrinę, tautinę ir pilietinę savimonę, įgyti šio amžiaus tarpsnio galimybes atitinkančius raštingumo gebėjimus, socialinius, emocinius ir sveikos gyvensenos įgūdžius.

Pradinio ugdymo programos turinys santykinai skirstomas į ugdymo(si) sritis:

• dorinis ugdymas: tikyba arba etika.
• kalbinis ugdymas: lietuvių kalba ir literatūra, užsienio kalba (pirmoji).
• visuomeninis: etninė kultūra, visuomeninis ugdymas.
• matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas: matematika, informatika, gamtos mokslai, technologijos.
• meninis ugdymas: dailė, muzika, teatras, šokis.
• fizinis ir sveikatos ugdymas: fizinis ugdymas, gyvenimo įgūdžiai.

Kompetencijų ugdymas

Įgyvendinant pradinio ugdymo programą, ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos yra vienodai svarbios: 

• komunikavimo kompetencija – tai motyvacija ir gebėjimas kurti, perduoti ir suprasti žinias (faktus, požiūrius ar asmenines nuostatas), etiškai naudotis verbalinėmis ir neverbalinėmis komunikavimo priemonėmis ir technologijomis;
• kultūrinė kompetencija – tai kultūrinė savimonė, grįsta žiniomis, aktyvia kultūrine raiška ir kultūriniu sąmoningumu;
• kūrybiškumo kompetencija – tai sau ir kitiems reikšmingų kūrybinių idėjų, produktų, problemų sprendimų tyrinėjimas, generavimas, kūrimas, vertinimas, išlaikant darnų santykį su savimi ir aplinka;
• pažinimo kompetencija – tai motyvacija ir gebėjimas pažinti save ir pasaulį, įgyjami suvokiant (perimant) žmonijos kultūrinę patirtį. Ši kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus. Mokyklinis pažinimas reikalauja valios, pastangų ir atkaklumo;
• pilietiškumo kompetencija – tai pilietinis tapatumas ir pilietinė galia, grįsta vertybėmis, nuostatomis, žiniomis ir praktinio veikimo gebėjimais, įgalinančiais kartu su kitais atsakingai kurti demokratišką visuomenę, stiprinti Lietuvos valstybingumą;
• skaitmeninė kompetencija – tai motyvacija ir gebėjimas naudotis skaitmeninėmis technologijomis užduotims atlikti, mokytis, problemoms spręsti, dirbti, bendrauti ir bendradarbiauti, valdyti informaciją, efektyviai, tinkamai, saugiai, kritiškai, savarankiškai ir etiškai kurti ir dalytis skaitmeniniu turiniu;
• socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija – tai asmens savimonė ir savitvarda, socialinis sąmoningumas, tarpusavio santykių kūrimo gebėjimai, atsakingas sprendimų priėmimas ir asmens rūpinimasis fizine ir psichine sveikata.